išmaningas


išmaningas
išmanìngas, -a adj. (1) Š, NdŽ, 27; M protingas, išmintingas, susipratęs, primanus, sumanus, gabus: Čičirka visų laikomas išmaningu žmogumi sp. Parvedžiau penktą; sakės išmanìnga JD964. Kur tu rasi tokį išmaningą, kaip anas! Trgn. Žmogus, kurs daug darbų arba vis (visa) išmano, tas išmanìngas J. Lengvos išmanos žmogus yra išmanìngas FT. Laiko nekurie skruzdėles už išmaningiausius palei žmogų sutvėrimus A1885,115. Reikia džiaugtis, kad jau nebestingame išmaningų žmonių, lydinčių budriomis akimis mūsų bendrinės kalbos pažangią kūrybą . Išmaningas mokytojas gali daug progų surasti mokinio kalbos jausmui stiprinti ir ugdyti GK1939,20. Tokių išmaningų žmonių kap jūs, dėde, reta Brt. Kad abu būtų išmanìngi, galėtų gyventi Srv. Pasirodė, kad ir jo pasiuntinys išmaningas automatininkas . Ano brolis daug išmaningesnis Vkš. Jų šeiminykas toks tamsus, neišmaningas Kp. Vyrus prie girnų statė tinginius, mergas – tik neišmaningas verpti ir austi Vaižg.
išmanìngai adv.: Skambinanti nagingai, išmaningai atsidavusi Db.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • išmaningas — išmani̇̀ngas, išmani̇̀nga bdv. Išmani̇̀ngas stãlius …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išmana — ìšmana sf. (1) DŽ išmanymas, išmonė, inteligencija: Ìšmana yra išmanymo pradas FT. Lengvos ìšmanos žmogus yra išmaningas FT …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmaningumas — išmaningùmas sm. (2) BŽ27, NdŽ; M → išmaningas: Išmaningùmas reikalauja gyvo proto FT. Aš neturiu savyje išmaningumo rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • maningas — manìngas, a adj. (1) J, à (3) sumanus, nuovokus, išmaningas: Bylos tėkmė maningà, arba logiška A.Baran. manìngai adv.: Reikia dirbti manìngai Pkr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mantus — 1 mantùs, ì adj. (4) 1. SD187, Rš patogus: Pirkai važelį labai nemantų: priekis aukštas, sėdynė žema Vdš. Šitie rūbai man labai mañtūs Slk. Minkštas krėslas mantus sėdėt Dglš. mantù n. Plš: Aje, kap čia nemantu sėdėt, kiba pastaisom maišę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pliauškus — pliauškùs, ì adj. (4) 1. NdŽ kuris gerai pliauška: Šitas piemuo turi labai pliaũškų botagą Kp. 2. menk. plepus: Išmaningas, kurs nepliauškùs J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pliuškuoti — 2 pliuškuoti, uoja, ãvo intr. menk. 1. nerimtai, lengvabūdiškai, nepadoriai elgtis: Ko čia pliuškuoji dabar! Rm. Imdavo nepadoriai elgtis ir pliuškuoti J.Balč. 2. Jnšk per daug puoštis, dabitiškai rengtis: Pliuškuoti yra rėdytis ne velug savo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sugabus — sugabùs, ì adj. (4) 1. VŽ1905,69, NdŽ, Dkš, Užv, Ll, Vdk, Lž gabus, išmaningas: Jis sugabùs žmogus: ką paima, tą padaro Brb. Prilįsti, ko gauti ana sugabì Krš. Sugabesnì buvom, tai i užėsti turėjom ko Krž. Sugabus ir išmanantis tai vyras;… …   Dictionary of the Lithuanian Language